BETIEČIAI IŠBANDĖ: ŽAVIEJI DRUSKININKAI IR JAUKUS PRIEGLOBSTIS VIEŠBUTYJE GODA

Jeigu reiktų duoti vieną patarimą, kaip geriausiai ilsėtis Druskininkuose, be abejonės patarčiau rasti laiko tiek sveikatinimo procedūroms, tiek apylinkių tyrinėjimui. Būtent tokio balanso su draugu ieškojome 2022 metų rugpjūčio 17-20 dienomis, o atgal į mylimą Vilnių grįžome ir pailsėję, ir pasisėmę įspūdžių iš vieno nuostabiausių Lietuvos kurortų.

VIEŠBUTIS „GODA“ – KAMBARIAI, MAISTAS, SPA IR APTARNAVIMAS

Mes tris puikias naktis praleidome viešbutyje „Goda“ – netoli Druskininkų pakraščio, prie dienos metu gana judrios Veisiejų gatvės įsikūrusiame ir keturiomis žvaigždutėmis įvertintame viešbutukyje. Jeigu tokį variantą būtumėt linkę apeiti vien dėl atstumo nuo centro ar minėtos judrios gatvės, daug prarastumėte: dviračiais miesto šerdį pasiekti galėtumėte vos per dešimt minučių, pėsčiomis – daugiausiai per pusvalandį, tad atstumas tikrai nėra toks didelis, kaip gali pasirodyti. Takai, tuo tarpu, veda per nuostabų pušyną, kur einant link centro galima prasukti ir palei Nemuną.

Na, o dėl triukšmo... Galėčiau lažintis, kad Druskininkų centre net darbo dieną triukšmo daugiau, nei šalia Veisiejų gatvės savaitgalį. Tad nepaisant to, kad viešbučio „Goda“ langus turėjome pusiau į gatvės pusę, mūsų nakties poilsio netrikdė nei garselis – mašinų srautas į vakarą gerokai sumažėdavo.

Kambarys

Mūsų standartinis „Goda“ kambarys turėjo viską, ko gali prireikti: patogią, plačią dvigulę lovą, modernų vonios kambarį su dušu ir WC, kondicionierių, seifą, televizorių, šaldytuvą, chalatus su šlepetėmis bei rankšluosčius. Labai patiko minkšti patalai ir žalios arbatos kvapo šampūnas bei dušo želė, ko papildymus kasdien gaudavome. Vienintelis minusas – nepatogus šių prausimosi priemonių įpakavimas (plastikiniame mėginuko tipo pakelyje). Tikrai gaila, kai pusę šampūno išspaudi vien bandydamas jį pradaryti.

Pusryčiai ir vakarienės

Užteks apie kambarius – kaip su maistu? Rinkomės Beta.lt pasiūlymą, kur įskaičiuotos 3 nakvynės su 3 pusryčiais bei 2 vakarienėmis. Taigi, patikrinti „Goda“ viešbučio maisto kokybę tikrai gavome progų. Iš tiesų, galima viską apibūdinti pora žodžių: lūkesčiai pranokti. Viešbutis – nedidukas, tad ir pusryčių švediškas stalas nebuvo 500 metrų ilgio, tačiau ten buvo galima rasti visko, ko širdis geidžia: omleto, šviežių ir troškintų daržovių, vaisių, blynelių, varškės apkepo, sausų pusryčių, jogurtų, sūrelių, pyragėlių, spurgyčių, sūrių, dešrelių, sulčių... Meniu kiek varijavo priklausomai nuo dienos, bet rinktis buvo iš ko tiek smaližiams, tiek sūrių patiekalų gerbėjams. Aš visuomet pusryčius valgau „čempiono“, tad nesikuklinau paragauti visko. Juk atostogos – nesakykit, kad negalima. :)

Tuo tarpu dviem vakarienėms gavome lapelius. Ten galėjome pasirinkti iš 4 variantų, kur kiekvienas jų – pagrindinio patiekalo bei deserto kombinacija. Iš pagrindinių patiekalų buvo žuvies, vištienos ar kiaulienos kepsniai, taip pat salotos su lašiša, o desertams – vyšnios vyne su ledais, pyragas su ledais, vaisių asorti su grietinėle arba varškės desertas su trintomis braškėmis. Išragavome beveik visus desertus ir patiekalus (nebandėm vaisių su grietinėle bei kiaulienos) ir viskuo likome patenkinti. Lašiša salotose ir vištienos kepsnys man pasirodė kiek sausoki, tačiau pasitenkinimą vakariene atsverdavo skanūs padažai, gražus pateikimas ir paprasti, tačiau kokybiški desertai. Galiausiai, ir aptarnavimas buvo šiltas, o juk daug ką gali atleisti, jeigu su tavimi gražiai elgiasi.

SPA – pirtys, sūkurinė vonia, treniruokliai, masažas

„Goda“ viešbučio SPA kampelis – įsikūręs ant stogo, tad viešint vasaros metu galime tik pasidžiaugti be galo jaukia šios vietos aplinka. Pirma, kas pasitinka vos įžengiant į SPA erdves – malonūs smilkalų kvapai, rami masažo kambario muzika. Skoningos, gyvos dekoracijos tiek vidinėje SPA erdvių dalyje, tiek jau išėjus į terasą, dar labiau papildo atmosferą.
Vidinėje dalyje – dvi pirtys, viena karšta ir sausa „suomiška“, o kita – skendinti garuose ir prietemoje su lemputėmis lyg žvaigždėmis lubose „turkiška“. Lauko dalyje laukia sūkurinė vonia, gultai ir sūpuojantys foteliai skirti atsipalaiduoti, keli treniruokliai norintiems prasimankštinti bei didelė šachmatų lenta siekiantiems pakrutinti smegenis. Pagalvota apie kiekvieno poreikius, tuo labai džiaugėmės.

SPA galėjome apsilankyti nuo 10h iki 18h kada mums patogu. Taip pat į mūsų pasiūlymą įėjo po 20 minučių nugaros masažo kiekvienam – pirmą dieną registratorė padavė lapukus su mums skirtais masažo laikais. Jie nusimatė mūsų antros dienos vėlyvą rytą, apie 11h. Nežinau, kaip apibūdinti tikrai gerą masažą, turbūt tiesiog taip: po jo jau tikrai jautėmės pagaliau įžengę į savo atostogas, pilnai atsipalaidavę ir laimingi. Žinoma, mus masažavusi moteris buvo maloni, bet daugiau gero girdėjau iš draugo – jis net masažo metu sugebėjo daug dalykų apie Druskininkus jos išsiklausinėti, kol aš sulaukusi savo masažo eilės tiesiog atsipalaidavau ir mėgavausi patiritmi. :)

Šiltas aptarnavimas

Turbūt, aptarnavimą verta paminėti atskirai. Registratūros darbuotojai, dirbantys po parą, keitėsi keturis kartus – aptarnavo trys skirtingos moterys ir vienas vyras, ir apie visus galima tarti gerą žodį. Atvykome į Druskininkus rugpjūčio 17 dieną ankstyvu autobusu iš Vilniaus ir neturėjome kur pasidėti daiktų, tad pirmoji registratorė labai maloniai mums leido apsistoti kambaryje keliomis valandomis anksčiau (pasisekė – jis jau buvo sutvarkytas ir paruoštas viešnagei). Visi kiti registratoriai maloniai atsakydavo į mums kylančius klausimus, patardavo su lankytinomis vietomis, palydėdavo iki sandėlių pasidėti savo asmeninius dviračius prie tų, kuriuos „Goda“ išnuomoja savo klientams.

Vakariene besirūpinančios moterys taip pat buvo paslaugios, draugiškos, nuoširdžiai dalinosi apie savo darbą ir patardavo rinktis jų nuomone gerus vakarienės variantus. Galiu tik paminėti, kad vakarienės laiką nuspręsti reikėjo patiems, tad čia buvo svarbu iš anksto kuo tiksliau parašyti, kokiu metu atvykti valgyti žadame. Taip gaudavome garuojančius patiekalus vos prisėdę prie staliukų.

KĄ VEIKTI DRUSKININKUOSE?

Nedidelis kurortas gali pasirodyti tik kaip vieta ramiai pasibūti. Tačiau veiklos čia netrūksta – ypač, jeigu esate linkę laiką leisti aktyviau. Žinoma, Druskininkuose yra keletas smagių muziejų – M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, Druskininkų miesto muziejus, rezistencijos ir tremties muziejus, taip pat – miško muziejus „Girios aidas“. Tačiau šįkart daugiau ne apie juos, o būtent apie gamtą, sveikatą ir maistą.

Dviračiai – mobilumas ir aktyvus laikas kur bekeliautumėte

Visų pirma, siūlyčiau su savimi atsigabenti arba vietoje išsinuomoti dviračius, nes su jais visur nukeliauti galėsite paprasčiau. Žinoma, mieste nuomojami ir paspirtukai bei motoroleriai – tad jeigu nenorite minti, rinktis irgi yra iš ko. Jeigu norite atsigabenti savo dviračius, tačiau atvykstate ne automobiliu, tuomet siūlau iš anksto rezervuotis bilietus autobusu – taip tikrai galėsite saugiai juos pritvirtinti tam skirtose vietose ar įdėti į bagažo skyrių.

Tik kodėl verta pasinaudoti tokiomis priemonėmis vietoje to, kad visur keliautumėte pėsčiomis? Na, darau prielaidą, kad greičiausiai čia poros savaičių nepraleisite. Tad jei turite vos kelias dienas, taip spėtumėte pamatyti ir nuveikti daugiau. Druskininkuose verta tiesiog važinėtis dviračių takais, kartas nuo karto stabtelint pavėsinėse atsipūsti ar prie atodangų pasigrožėti vaizdais. Rekomenduoju prasilėkti aplink esančiais parkais / draustiniais palei Nemuną, nes čia vaizdai gražiausi, o takai – patogiausi. Pavyzdžiui, Meilės salos atodanga, kuri yra maždaug kitoje upės pusėje nuo slidinėjimo „Snow“ arenos, tikrai verta dėmesio. Nuotraukas pridedu apačioje.

Grūto parkas – besidomintiems istorija ir mylintiems gyvūnėlius

Tiems, kurie nori šiek tiek didesnio iššūkio su dviračiais – siūlau nuvažiuoti miško takeliais iki Grūto parko. Net jeigu sovietinio meno muziejus bei ten auginami triušiai, kengūros, stručiai (ir įvairūs kiti gyvūnai bei paukščiai) Jūsų nedomina, prie parko yra nuostabus Grūto ežeras, prie kurio galima pasidaryti smagų pikniką,  karštą dieną po važiavimo dviračiais atsigaivinti. Kelias ligi čia tikrai nėra sudėtingas – be sustojimų užtruksite vos nuo pusvalandžio iki valandos, bet keletą kalniukų vis tiek užvažiuoti teks. Taigi, šiek tiek pasportuosite, bet miško takeliai padės pasimiršti ir savaip atsipalaiduoti.

Na, o Grūto parkas, kuriame aš lankiausi pirmą kartą, nors ir nebuvo mano įdomiausias matytas muziejus, patiko savo unikalia atmosfera. Ją sukūrė ne tik paveikslai su didžiausiais komunizmo šalininkais ir žibantys šūkiai, šlovinantys šią santvarką, bet ir prie vieno eksponatų – scenos, grojanti sovietinė rusų muzika. Tiesą sakant, nebuvo ta atmosfera pati maloniausia, bet ją patirti mano kartos žmonėms yra tiesiog privalu tam, kad geriau suprasti savo tėvus bei senelius. Kraštutinumų bėdas galima suprasti tik prie jų prisilietus savo kailiu.

Džiugu, kad malonūs muziejaus erdvių darbuotojai mielai dalinosi ir pasakojo istorijas, taip papildydami mūsų žinias apie sovietinį laikotarpį Lietuvoje. Tačiau, žinoma, ne tik muziejaus dalis nameliuose čia buvo įdomi. Kas mėgsta pasivaikščiojimus – Grūto parke yra takelis mišku su komunistinėmis statulomis, o kas mėgsta žaidimus ar atvykstate su vaikais – galima pasisūpuoti ant sovietmečiu įrengtų įvairiausių sūpynių. Be to, kaip jau minėjau, parke yra daug gyvūnų, ypač paukščių, su kuriais per narvų sieneles galima net savotiškai pabendrauti. Norėjau sakyti, kad, vėlgi, tai labai patiks vaikams... Bet prisiminiau, kad aš lyg ir jau ne vaikas, bet irgi kaip didelė šnekėjausi su žąsimis.

Natūralaus mineralinio vandens šaltiniai

Dar, be abejonės, verta aplankyti visas Druskininkų biuvetes (vietas, kuriose galite įsipilti geriamo mineralinio vandens) ar trykštančio sūraus mineralinio vandens kriokliuką (šis itin sūrus vanduo tinkamas vandens procedūroms). Šios vietos – nemokamos, tik biuvetės turi savo darbo laiką. Atsigerti natūralaus mineralinio vandens tiesiai iš gelmių esant Druskininkuose – tiesiog būtina. Iš karto pasijunta energijos antplūdis, nors skonis patinka ir ne kiekvienam. :)

Druskininkų vandens parkas Aquapark

Nors aš labiau esu gerbėja žiemos, nei vasaros pramogų – turbūt per tokius karščius nelieka nieko kito, kaip tik laisvą laiką leisti prie ežerų, upių, arba vandens parkuose. Esu šiame parke apsilankiusi ankstyvoje paauglystėje, ir iš to laiko labiausiai įstrigo, žinoma, nusileidimo kalneliai. Dabar, sugrįžus po maždaug dešimtmečio, labiausiai buvau nustebinta ir pradžiuginta pirčių įvairovės. Bilietus, beje, galima pirkti šioms erdvėms atskirai, bet mes pasirinkome šiek tiek brangesnį – bendrą variantą.

Žinoma, išbandėme ir visus tuo metu veikiančius nusileidimo kalnelius, tačiau vienbalsiai nusprendėme, kad vaikystėje tokie dalykai atrodė smagiau. Dabar čiuožiant tiesiog apsisukdavo galva ir viskas atrodė per trumpai, lyg net neverta to lipimo laiptais. Be abejo, jeigu atostogaujate su vaikais, jiems tai bus tiesiog nuostabu, tačiau dėl suaugusiųjų nieko nepažadame.

Tikrasis suaugusiųjų rojus – pirčių zona. Čia tiek sausų, tiek garinių pirčių yra net 19, tad rinktis tikrai yra iš ko. Be to, antrame šios zonos aukšte galima atsigerti ir pirties arbatos, kuri dar sustiprina atpalaiduojantį bei detoksikacijos efektą. Kai kurios pirtys buvo itin karštos, po jų smagiai atsigaivinome ledo kambaryje. Garinės pirtys nuostabios buvo savo kvapais ir paslaptinga atmosfera.

Tuo tarpu mums labai pasisekė apsilankyti japoniškoje „Sento“ pirtyje tuomet, kai programą vedė puikus pirtininkas. Programos skirtingose pirtyse čia vyksta kas pusvalandį ar valandą. Per „Sento“ pirties programą buvome užliūliuoti ne tik pirtininko pasakojimų ir karščio – dar gavome išsitrinti apelsinais kvepiančiu sniegu bei prisikvėpavome pušų eterinio aliejaus kvapo. Vien dėl šios patirties buvo verta pirkti bilietą į parką.

Restoranai – mūsų rekomendacija

Galiausiai, juk visi esame linkę per atostogas „pasileisti plaukus“ – neskaičiuoti, kiek leidžiame ant vakarienių, kiek suvalgėme kalorijų ar kiek dar neišdeginome. Jeigu visgi kaltės nuplauti mineraliniu vandeniu nepavyksta, tuomet jau minėti dviračiai gali pasitarnauti ir psichologiškai. Galima ieškoti Jums patinkančio restorano Druskininkuose tiesiog vaikščiojant ar važinėjant po miestą – taip daug ar sunkiai nesportuosite, bet vis tiek leisite laiką aktyviai ir gryname ore. Tačiau būkite sau švelnūs – tikrai atostogaujant galima leisti sau skaniai pavalgyti ir nieko neiti deginti...

Na, o mes, nors valgėme keliose skirtingose vietose – picerijoje, kinų restorane, taip pat prabangiame restorane, tačiau iš tiesų nustebino ir privertė mus sugrįžti antrą kartą tik viena kavinė. Ji vadinasi „Dangaus skliautas“.

Dieviškas patiekalo pasirinkimas šioje vietoje mėgstantiems Azijos virtuvę ir jūros gėrybes – Tailandietiška jūros gėrybių sriuba. Dar, kadangi ieškojau skanių alternatyvų alkoholiui ir labai mėgstu imbierą, užsisakiau imbiero arbatos ir buvau nustebinta kiekio (atnešė 0.75 talpos indą su puodeliu) ir skonio. Ne kartą įsitikinau – jeigu restorane sugeba gerai patiekti paprastus dalykus, tuomet galima tikėtis kokybės ir kitur.

Dar ragavome mėsainį su kamambero sūriu, „Bao“ su traškiomis krevetėmis, kinišku makaronus, „Didblynį“ (didelį bulvinį blyną) su lašiša. Desertams jau nelikdavo vietos, tačiau norėčiau tikėti, kad jei nei vienas patiekalas nenuvylė nei išvaizda, nei skoniu (kai kur mano ir draugo nuomonės apie skonį kiek išsiskyrė, tačiau abu suvalgydavome viską), tai ir desertai, turbūt, būtų pasakiški. Dalinuosi nuotraukomis!

TAI AR VERTA APLANKYTI DRUSKININKUS?

Mano trumpas ir aiškus atsakymas – tikrai taip! Ne veltui čia tiek puikių viešbučių ir sanatorijų, ne veltui taip išpuoselėta bei vis dar puoselėjama infrastruktūra, tiesiami dviračių keliai, ne veltui čia žmonės atvažiuoja kokybiškai pailsėti ir atsipalaiduoti net iš užsienio. Girdėjome šnekant ne tik angliškai ar rusiškai, bet ir vokiškai, ir itališkai! Po šių mini atostogų galiu tvirtai sakyti, kad Druskininkai tapo mano mėgstamiausiu Lietuvos kurortu. Gal laikas paatostogauti ir Jums? Kviečiame pasidairyti po Beta.lt poilsio pasiūlymus Druskininkuose!